01
10 /
2024
Šio susitikimo pavadinimas byloja apie kvietimą eiti drauge […]. Iš tiesų kelias, kurį Dievas nurodo Bažnyčiai, kaip tik ir yra intensyvesnė ir konkretesnė bendrystės ir kelionės kartu patirtis. Jis kviečia Bažnyčią peržengti autonomiško veikimo būdus ar lygiagrečius kelius, kurie niekada nesusitinka: dvasininkija atskirta nuo pasauliečių, pašvęstieji asmenys atskirti nuo dvasininkijos ir tikinčiųjų, intelektualus tam tikro elito tikėjimas atskirtas nuo paprastų žmonių tikėjimo; Romos kurija – nuo vietinių Bažnyčių, vyskupai – nuo kunigų; jaunimas – nuo pagyvenusių žmonių, sutuoktiniai ir šeimos mažai įsitraukę į bendruomeninį gyvenimą, charizminiai judėjimai atskirti nuo parapijų ir taip toliau. Šiuo metu tai didžiausia pagunda. Dar reikia nueiti ilgą kelią, jei norime, kad Bažnyčia gyventų kaip vienas kūnas, kaip tikra tauta, kurią vienija tas pats tikėjimas į Kristų Gelbėtoją, kurią gaivina ta pati šventumo Dvasia ir kuri vykdo tą pačią misiją – skelbia gailestingąją Dievo, mūsų Tėvo, meilę.
Šis paskutinis aspektas yra labai svarbus: tauta, kurią vienija misija. Šią įžvalgą turime visada puoselėti: Bažnyčia yra ištikima šventoji Dievo tauta, kaip teigiama Lumen gentium 8 ir 12 skirsniuose; jokio populizmo, jokio elitizmo, tai ištikima šventoji Dievo tauta. To neišmokstama teoriškai, tai suprantama gyvenant. Tai kaip galėdami paaiškiname, bet jei tuo negyvename, nesugebėsime paaiškinti. Tauta, kurią vienija misija. Sinodalumo kilmė ir galutinis tikslas yra misija: jis gimsta iš misijos ir yra kreipiamas į misiją. Prisiminkime pradžią, kai Jėzus pasiunčia apaštalus ir jie visi grįžta laimingi, nes demonai „bėgo nuo jų“: būtent misija suteikė tokį bažnytiškumo jausmą. Dalyvavimas misijoje suartina ganytojus ir pasauliečius, sukuria intencijų bendrystę, parodo, kad įvairios charizmos viena kitą papildo ir pažadina visų troškimą eiti kartu. Tai matome paties Jėzaus veikloje, jis nuo pat pradžių apsupo save mokinių, vyrų ir moterų, grupe ir kartu su jais vykdė savo viešąją tarnystę. Niekuomet vienas. Ir kai siuntė Dvylika skelbti Dievo Karalystės, siuntė juos „po du“. Tą patį matome ir šv. Pauliaus veikloje, jis visada skelbė Evangeliją kartu su bendradarbiais, net pasauliečiais ir sutuoktinių poromis. Ne vienas. Bažnyčios istorijoje taip būdavo ir atsinaujinimo bei misionieriško proveržio laikais: ganytojai ir tikintieji pasauliečiai kartu. Ne pavieniai asmenys, bet evangelizuojanti tauta, šventoji ir ištikimoji Dievo tauta.
Popiežius Pranciškus, Kreipimasis į Vyskupų Konferencijų
pasauliečių reikalų tarybų pirmininkų ir atstovų susitikimo
„Ganytojai ir pasauliečiai pašaukti keliauti kartu“ dalyvius,
2023 m. vasario 18 d., in: Libreria Editrice Vaticana. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija spalio mėnesį:
Melskimės, kad Bažnyčia ir toliau visokeriopai remtų sinodinį kelią kaip bendros atsakomybės ženklą ir skatintų kunigų, vienuolių ir pasauliečių įsitraukimą, bendrystę ir misiją.
