Jūsų pagalba sunkumus patiriantiems vyrams ir moterims yra gyvas Kristaus, kuris visais laikais eina kartu su žmonija, švelnumo skelbimas. Eikite šiuo savanoriško ir nesavanaudiško įsipareigojimo keliu. Būtina liudyti neatlygintinumo vertę: vargšai negali tapti galimybe pasipelnyti! Skurdas šiandien keičia savo veidą (atsiranda naujų skurdo apraiškų!) ir vargšams kyla naujų lūkesčių: jie patys siekia būti lyderiais, organizuojasi ir, svarbiausia, praktikuoja tarpusavio solidarumą tarp kenčiančiųjų, tarp paskutiniųjų. Jūs esate pašaukti perskaityti šiuos laiko ženklus ir tapti įrankiu, padedančiu vargšams aktyviai įsitraukti. Solidarizuotis su vargšais reiškia mąstyti ir veikti bendruomeniškai, teikti pirmenybę visų gyvenimui, o ne tam, kad gėrybės būtų sukauptos tik kai kurių rankose. Tai taip pat reiškia kovą su struktūrinėmis skurdo priežastimis: nelygybe, nedarbu ir benamyste, socialinių ir darbo teisių neužtikrinimu. Solidarumas – tai būdas kurti istoriją kartu su vargšais, vengiant tariamai altruistinių darbų, kurie kitus palieka pasyvius. […]
Daugelis šalių, kuriose dirbate, patiria karo siaubą. Dirbdami tautų vystymosi labui, jūs taip pat prisidedate prie taikos kūrimo, nes atkakliai siekiate nuginkluoti protus, suartinti žmones, nutiesti tiltus tarp kultūrų ir religijų. Tikėjimas padės jums tai daryti net ir tose šalyse, kur labai sunku, kur smurto spiralė, regis, nepalieka vietos protui. Jūsų veikla pabėgėlių stovyklose yra taikos ir vilties ženklas; juk ten sutinkate viltį praradusius žmones, prievartos paženklintus veidus, vaikus, alkstančius maisto, laisvės ir ateities. Kiek daug žmonių pasaulyje bėga nuo karo baisumų! Kiek daug žmonių yra persekiojami dėl savo tikėjimo, verčiami palikti namus, maldos vietas, žemę, artimuosius! Kiek daug gyvenimų sugriauta! Kiek daug kančios ir naikinimo! Viso to akivaizdoje Kristaus mokinys nesitraukia, nenugręžia veido, bet stengiasi pasirūpinti šia kenčiančia žmonija tapdamas artimas ir laikydamasis evangelinio nusiteikimo.
Galvoju apie migrantus ir pabėgėlius, kurie mėgina ištrūkti iš atšiaurių gyvenimo sąlygų ir įvairiausių pavojų. Reikia visų – institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bažnytinių bendruomenių – bendradarbiavimo, kad būtų skatinamas darnus skirtingų žmonių ir kultūrų sambūvis. Migrantų judėjimui reikia tinkamų priėmimo procedūrų, kurios nepaliktų migrantų dreifuoti jūroje ar nesąžiningų prekeivių žmonėmis rankose. Kartu, siekiant veiksmingai reguliuoti ir valdyti šiuos reiškinius, būtinas konkretus valstybių bendradarbiavimas.
Popiežius Pranciškus, Kreipimasis į Tarptautinės savanorių tarnybos krikščioniškų organizacijų federaciją,
2014 m. gruodžio 4 d. „Magnificat“ vertimas.
***
Broliai ir seserys, jūs atstovaujate dideliam ir įvairiam savanorių būriui. Jūs esate viena brangiausių Bažnyčios dalių – jūs, kurie kasdien, dažnai tyliai ir nepastebimai, gailestingumą padarote regimą ir konkretų. Jūs esate gailestingumo kūrėjai: savo rankomis, akimis, išklausymu, artumu, prisilietimu!.. Jūs išreiškiate vieną kilniausių žmogaus širdies troškimų – padėti kenčiančiam žmogui pasijusti mylimam. Įvairiausiose skurdo situacijose, kai pagalbos reikia tokiai daugybei žmonių, jūsų artumas tampa Kristaus ištiesta ir visus pasiekiančia ranka. […] Bažnyčios patikimumą įtikinamai liudija ir jūsų tarnystė apleistiems vaikams, ligoniams, vargšams, neturintiems maisto ir darbo, pagyvenusiems žmonėms, benamiams, kaliniams, pabėgėliams ir imigrantams, visiems nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių… Trumpai tariant, visur, kur tik yra pagalbos poreikis, jūs pateikiate aktyvų ir nesavanaudišką liudijimą. Nešdami vieni kitų naštas, jūs padarote regimą Kristaus įstatymą (plg. Gal 6, 2; Jn 13, 34). Brangūs broliai ir seserys, jūs savo rankomis liečiate Kristaus kūną: nepamirškite to. […] Pasauliui reikia konkrečių solidarumo ženklų, ypač kai jis susiduria su abejingumo pagunda. Jam reikia žmonių, kurie savo gyvenimu priešintųsi individualizmui – polinkiui galvoti tik apie save ignoruojant savo vargstančius brolius. Tarnaudami visada būkite laimingi ir kupini džiaugsmo, bet niekada nemanykite, kad esate geresni už kitus. Tegul jūsų gailestingumo darbas būna nuolankus ir iškalbingas Jėzaus Kristaus, kuris ir toliau pasilenkia prie kenčiančiųjų ir jais rūpinasi, darbo tęsimas.
Popiežius Pranciškus, Katechezė visiems gailestingumo darbuotojams ir savanoriams,
2016 m. rugsėjo 3 d. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija gruodžio mėnesį:
Melskimės, kad savanorių ir humanitarinės organizacijos rastų žmonių, trokštančių dirbti bendram labui, ir nepaliaujamai ieškotų naujų tarptautinio bendradarbiavimo kelių.