01
06 /
2023
Kiek skausmo, kiek žiaurumo! Kaip įmanoma, kad mes, žmonės, sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, sugebame daryti tokius dalykus? […] Nenoriu jūsų liūdinti, bet privalau sakyti tiesą. Žiaurumas nesibaigė Aušvice-Birkenau: šiandien taip pat kankinami žmonės; kankinama daug kalinių, siekiant priversti juos prabilti… Tai siaubinga! Šiandien perpildytuose kalėjimuose pilna vyrų ir moterų; jie gyvena – atsiprašau – kaip gyvuliai. Šiandien egzistuoja toks žiaurumas. Mes sakome: taip, mes matėme žiaurumą prieš 70 metų, kai žmonės mirė sušaudyti, pakarti arba nunuodyti dujomis. Bet šiandien daugelyje pasaulio vietų, kur vyksta karas, vyksta tas pats.
Jėzus nužengė į šią tikrovę, kad paimtų ją ant savo pečių. Jis prašo mūsų melstis. Melskime Jėzų už visus šiandienio pasaulio žmones: alkstančius, ištroškusius, abejojančius, sergančius, vienišus, slegiamus daugybės abejonių ir kalčių naštos. Jie labai kenčia… Melskimės už daugybę sergančių, nekaltų vaikų, kurie neša kryžių būdami vaikai. Melskimės už daugybę vyrų ir moterų, kurie šiandien kankinami daugybėje pasaulio šalių; už kalinius, kurie suvaryti į kalėjimus tarsi gyvuliai. Tai, ką jums pasakoju, yra liūdna, bet tai yra tikrovė. Tačiau tai, kad Jėzus visa tai prisiėmė, taip pat yra tikrovė. Įskaitant mūsų nuodėmę!
Visi čia esantys esame nusidėjėliai, visi nešiojame savo nuodėmių naštą. Nežinau, ar yra, kas nesijaučia nusidėjėliu… Jei kas nors nesijaučia nusidėjėliu, tegul pakelia ranką… Mes visi esame nusidėjėliai. Tačiau jis mus myli, jis mus myli! Ir mes, būdami nusidėjėliai, bet Dievo vaikai, jo Tėvo vaikai, visi kartu melskimės už tuos žmones, kurie šiandien kenčia dėl tiek daug baisių dalykų, dėl tiek daug blogio pasaulyje. O kai būna ašarų, vaikas ieško savo motinos; mes, nusidėjėliai, taip pat esame vaikai. Ieškokime savo Motinos ir kartu melskime Dievo Motiną, kiekvienas savo kalba!
Popiežius Pranciškus, Apaštališkoji kelionė į Lenkiją,
Sveikinimas tikintiesiems XXXI pasaulinių jaunimo dienų proga,
2016 m. liepos 29 d. „Magnificat“ vertimas.
***
Dėl kankinimo ir kitokių žiaurių, nežmoniškų ir žeminančių priemonių bei bausmių
Po visomis šiomis mano minėtomis antraštėmis slypi būdvardis „žiaurus“: žmogaus gebėjimas būti žiauriam. Tai aistra, tikra aistra! Viena iš kankinimo formų yra uždarymas į griežto režimo kalėjimus. Prisidengiama didesniu visuomenės saugumu arba ypatingu elgesiu su tam tikrų kategorijų kaliniais, bet pagrindinis dalykas yra ne kas kita, kaip izoliacija nuo išorinio pasaulio. Kaip rodo įvairių žmogaus teisių organizacijų atlikti tyrimai, jutiminių dirgiklių stoka, visiškas bendravimo ir kontakto su kitais žmonėmis nebuvimas sukelia psichines ir fizines kančias, tokias kaip paranoja, nerimas, depresija, svorio kritimas ir gerokai padidina savižudybių tendenciją.
Šis reiškinys, būdingas griežto režimo kalėjimams, kartu su kitomis fizinio ir psichologinio kankinimo formomis paplitęs ir kitose įkalinimo įstaigose. Šiandien kankinimai nėra tik priemonė, kuria siekiama konkretaus tikslo, pavyzdžiui, prisipažinimo ar informacijos išgavimo (tai būdinga nacionalinio saugumo doktrinai), bet yra tikras skausmo perteklius, papildantis faktines kalinimo kančias. Taip kankinama ne tik slaptuose sulaikymo centruose ar šiuolaikinėse koncentracijos stovyklose, bet ir kalėjimuose, nepilnamečių įkalinimo įstaigose, psichiatrinėse ligoninėse, policijos nuovadose ir kituose sulaikymo ir bausmių vykdymo centruose bei įstaigose.
Didelė atsakomybė už tai tenka pačiai baudžiamajai teisei, nes tam tikrais atvejais leido įteisinti kankinimus tam tikrais pagrindais, atverdama kelią tolesniems ir platesniems piktnaudžiavimams.
Daug valstybių taip pat yra atsakingos už tai, kad savo teritorijose vykdė arba toleravo žmonių, įskaitant savo šalių piliečių, grobimus arba leido naudoti savo oro erdvę neteisėtam gabenimui į sulaikymo centrus, kuriuose vykdomi kankinimai.
Šiuos piktnaudžiavimus galima sustabdyti tik tarptautinei bendruomenei tvirtai įsipareigojus pripažinti pro homine principo viršenybę, t. y. žmogaus asmens orumą laikyti aukščiau už viską.
Popiežius Pranciškus, Kalba kreipiantis į Tarptautinės baudžiamosios teisės asociacijos delegaciją,
2014 m. spalio 23 d. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija birželio mėnesį:
Melskimės, kad tarptautinė bendruomenė konkrečiais veiksmais stengtųsi panaikinti kankinimus ir užtikrintų pagalbą aukoms bei jų artimiesiems.
