01
03 /
2024
Skaudu prisiminti, kad šiuo metu įvairiose pasaulio vietose daug krikščionių kenčia persekiojimus. Todėl turime tikėtis ir melsti, kad jų kančios kuo greičiau liautųsi. Šiandien kankinių yra daugiau negu pirmaisiais krikščionybės amžiais. Išreiškiame savo artumą šiems mūsų broliams ir seserims. Visi esame vienas kūnas, o šie krikščionys yra kraujuojantys Kristaus Kūno – Bažnyčios –nariai.
Vis dėlto, kai kalbame apie šį palaiminimą, neturime visko vertini tik iš aukos, savigailos pozicijų. Žmonių panieka ne visada reiškia persekiojimą. Jėzus sako, kad krikščionys yra „žemės druska“, ir įspėja, kad druska gali „išsidvokti“, tada „ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti“ (Mt 5, 13). Taigi dėl savo kaltės susilaukiame paniekos, kai netenkame „Kristaus ir Evangelijos skonio“.
Turime laikytis palaimimų kelio, nes tik juo nuolankiai eidami galime būti Kristaus, o ne pasaulio. Verta prisiminti šventojo Pauliaus kelionę: kai jis manė esąs teisus žmogus, iš tikrųjų buvo persekiotojas, bet kai sužinojo, kad yra persekiotojas, tapo meilės kupinu žmogumi, kuris su džiaugsmu priėmė patiriamus persekiojimus (plg. Kol 1, 24).
Jei Dievas suteikia malonę, atskirtis ir persekiojimas daro mus panašesnius į Nukryžiuotąjį Kristų ir įtraukia į jo kančią, tuomet tai tampa naujo gyvenimo apraiška. Šis gyvenimas tampa tokiu pat kaip Kristaus, kuris dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo „buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas“ (plg. Iz 53, 3; Apd 8, 30–35). Priimdami jo Dvasią įgyjame tiek meilės, kad galime būti paskatinti aukoti savo gyvenimą už pasaulį, nesileisdami į kompromisus su jo apgaulėmis ir priimdami jo panieką. Mums gresia kompromisų su pasauliu pavojus. Krikščionis visada gundomas leistis į kompromisus su pasauliu, su pasaulio dvasia. Kas atmeta kompromisus – seka Kristumi, eina keliu, kuris veda į tikrą laimę ir džiaugsmą Dangaus Karalystėje. Jei tenka kentėti ir būti persekiojamiems, Jėzus mus lydi ir Šventoji Dvasia mums padeda eiti pirmyn. Nepraraskime drąsos, kai dėl gyvenimo pagal Evangeliją susilaukiame persekiojimų. Šventoji Dvasia mus palaiko šiame kelyje.
Popiežius Pranciškus, Bendrosios audiencijos katechezė,
2020 m. balandžio 29 d., in: www.vatican.va. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija kovo mėnesį:
Melskimės, kad įvairiuose pasaulio kraštuose dėl Evangelijos savo gyvybe rizikuojantys krikščionys savo drąsa ir misionierišku užsidegimu įkvėptų Bažnyčią.
