01
12 /
2023
Išmetimo kultūros grėsmė
Mūsų namams grasinantys lietūs, upės ir vėjai gali būti tapatinami su mūsų laikais paplitusia išmetimo kultūra (plg. Evangelii gaudium, 53). Šiai kultūrai „tam tikrą žmonijos dalį galima paaukoti vardan tos žmonių dalies, kuri yra verta gyventi be apribojimų. Juk žmonės nebelaikomi tokiais nepaprastai vertingais, kad jais būtų rūpinamasi ar kad jie būtų gerbiami, – pirmiausia vargšai ar neįgalieji“ (Fratelli tutti, 18).
Ši kultūra ypač veikia pažeidžiamiausius asmenis, tarp kurių – ir neįgalieji. Per pastaruosius penkiasdešimt metų tiek visuomeniniu, tiek bažnytiniu lygmeniu buvo žengti svarbūs žingsniai. Išaugęs kiekvieno žmogaus, ypač silpniausiųjų, orumo suvokimas leido imtis drąsių sprendimų įtraukiant fizinių ir (ar) psichikos apribojimų patiriančius asmenis. Tačiau kultūriniu lygmeniu tebėra daug apraiškų, kurios nedera su šia kryptimi. Deja, tačiau pernelyg narcisistiška ir vartotojiška mąstysena veda prie atmetimo laikysenos ir marginalizacijos, ignoruojant neišvengiamą faktą, kad silpnumas yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Iš tiesų kai kurie net ir sunkią negalią turintys žmonės, nepaisydami didelių iššūkių, sugebėjo atrasti gero ir prasmingo gyvenimo kelią, o daug laikomų normaliais jaučiasi nepatenkinti ar labai nusivylę. „Pažeidžiamumas priklauso žmogaus esmei“ (Kreipimasis į tarptautinio katechetų suvažiavimo dalyvius, 2017 m. spalio 21 d.).
Todėl šią dieną svarbu skatinti gyvybės kultūrą, kuri nuolat patvirtina kiekvieno asmens orumą ir ypač gina įvairaus amžiaus ir socialinių aplinkybių neįgalius vyrus ir moteris.
Įtraukties „uola“
Dabartinė pandemija dar labiau išryškino mūsų laikais paplitusius skirtumus ir nelygybę, ypač pažeidžiamiausių žmonių nenaudai. „Nors virusas nepaiso žmonių skirtumų, tačiau jis savo niokojančiame kelyje rado didelę nelygybę ir daug diskriminacijos. Ir jas dar labiau padidino“ (Bendrosios audiencijos katechezė, 2020 m. rugpjūčio 19 d.).
Dėl šios priežasties įtrauktis turėtų būti pirmoji „uola“, ant kurios turime statyti savo namus. Nors šiuo terminu kartais piktnaudžiaujama, Evangelijos palyginimas apie gerąjį samarietį (Lk 10, 25–37) tebėra aktualus. Gyvenimo kelyje dažnai susidursime su sužeistais žmonėmis, tarp kurių gali būti negalią ar specialiųjų poreikių turintys asmenys. „Visų ekonominių, politinių, socialinių ir religinių projektų esmę lemia pakely kenčiančiųjų įtraukimas arba atmetimas. Kasdien susiduriame su pasirinkimu būti geraisiais samariečiais ar abejingais pakeleiviais, praeinančiais atokiai pro šalį“ (Fratelli tutti, 69).
Įtrauktis turėtų būti „uola“, ant kurios būtų kuriamos visuomenės institucijų programos ir iniciatyvos, skirtos užtikrinti, kad niekas, ypač tie, kuriems sunkiausia, neliktų nuošalyje. Grandinės stiprumas priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriama silpniausioms jos grandims.
Kalbant apie bažnytines institucijas, pakartoju, kad reikia pasirūpinti tinkamomis ir prieinamomis priemonėmis tikėjimui perduoti. Taip pat viliuosi, kad jos bus prieinamos tiems, kuriems jų reikia, kiek įmanoma nemokamai, be kita ko pasitelkiant naująsias technologijas, kurios šios pandemijos įkarštyje pasirodė esančios tokios visiems svarbios. Taip pat skatinu dėti pastangas, kad kunigai, seminaristai, vienuoliai, katechetai ir pastoracijos darbuotojai būtų reguliariai mokomi apie negalią ir įtraukiosios pastoracijos priemonių naudojimą. Parapijų bendruomenės turėtų rūpintis skatinti tikinčiųjų palankų požiūrį į neįgaliuosius ir priėmimą. Norint sukurti visiškai prieinamą parapiją, reikia ne tik pašalinti architektūrines kliūtis, bet visų pirma padėti parapijiečiams išsiugdyti solidarumo ir tarnystės požiūrį bei veiksmus neįgaliųjų ir jų šeimų atžvilgiu. Mūsų tikslas turėtų būti kalbėti nebe apie „juos“, o vien apie „mus“.
Popiežius Pranciškus, Žinia Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga,
1–2, 2020 m. gruodžio 3 d. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija gruodžio mėnesį:
Melskimės, kad neįgalieji būtų visuomenės dėmesio centre, o institucijos siūlytų įtraukias programas, kurios skatintų jų aktyvų dalyvavimą.
