01
04 /
2023
Šia proga norėčiau pasvarstyti apie nesmurtiškumą kaip taikos politikos stilių ir prašau, kad Dievas padėtų mums visiems pasiekti nesmurtiškumą savo jausmų bei asmeninių vertybių gelmėje. Tegu meilė ir nesmurtiškumas lemia mūsų elgesį vienas kito atžvilgiu tarpasmeninių santykių – ir socialinių, ir tarptautinių – srityje. Mokėdamos pasipriešinti keršto pagundai, smurto aukos galės būti įtikinamiausi nesmurtinių taikos statydinimo procesų veikėjai. Nuo vietinio bei kasdienio ligi pasaulinės tvarkos lygmens nesmurtiškumas tegul ženklina mūsų sprendimus, santykius, veiksmus ir visų atmainų politiką.
Praėjusį šimtmetį nusiaubė du kruvini pasauliniai karai, jis pažino branduolinio karo grėsmę ir patyrė gausybę kitokių konfliktų, o šiandien mus slegia baisus fragmentiškas pasaulinis karas. Nelengva pažinti, ar dabartinis pasaulis mažiau smurtinis už vakarykštį ir ar šiuolaikinės komunikavimo priemonės bei mobilumas, ženklinantys mūsų epochą, leido mums geriau suvokti smurtą ar tik labiau prie jo įpratino.
Kad ir kaip būtų, šis „fragmentiškai“, įvairiais būdais bei lygmenimis vykdomas smurtas kelia didžiules kančias, kurios akivaizdžios – karai įvairiose šalyse ir skirtinguose žemynuose; terorizmas, nusikalstamumas ir netikėti ginkluoti užpuolimai; piktnaudžiavimas migrantų ir prekybos žmonėmis aukų atžvilgiu; aplinkos niokojimas. Dėl ko visa tai? Argi smurtu įmanoma pasiekti tvarios vertės tikslų? Argi tai, kas pasiekiama smurtu, nesukelia atsakomųjų veiksmų ir mirtinų konfliktų, naudingų vien „karo viešpačiams“?
Smurtas neišgydys mūsų subyrėjusio pasaulio. Atsakas smurtu į smurtą geriausiu atveju lemia priverstinę migraciją ir nežmoniškas kančias, nes kariniams tikslams skiriami milžiniški ištekliai, kurių nebelieka jaunimo, vargstančių šeimų, garbaus amžiaus žmonių, ligonių ir didžiulės žmonių daugumos mūsų pasaulyje kasdieniniams poreikiams. Blogiausiu atveju tai gali lemti daugelio, jei ne visų, fizinę ir dvasinę mirtį.
Nesmurtiškumas kartais suprantamas kaip kapituliacija, įsipareigojimo stygius ir pasyvumas, tačiau iš tikrųjų taip nėra. 1979 m. priimdama Nobelio taikos premiją, Motina Teresė aiškiai paskelbė savo veiklaus nesmurtiškumo žinią: „Mūsų šeimoje taikai kurti nereikia naikinančių bombų ir ginklų, reikia tik būti drauge, mylėti vienam kitą. […] Taip galėsime įveikti visą blogį, kuris yra pasaulyje.“ Mat ginklų galia yra apgaulinga. „Kol prekeiviai ginklais darbuojasi, vargšai taikdariai atiduoda savo gyvybę, kad išgelbėtų vieną žmogų, paskui dar kitą, dar kitą, dar kitą.“ Tokiems taikdariams Motina Teresė yra „mūsų laikų simbolis, paveikslas“.
Popiežius Pranciškus, Žinia 50-osios Pasaulinės taikos dienos proga,
1–2. 4, 2016 m. gruodžio 8 d., in: eis.katalikai.lt.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija balandžio mėnesį:
Melskimės, kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.
