15
02 /
2016
Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Kalėdų Bažnyčia švenčia Kristaus Paaukojimo slėpinį (liet. Grabnyčios). Šią dieną per šv. Mišias šventinamos žvakės. Žvakę, kurią uždegame kiekvieną vakarą prieš maldą, galime pašventi šią dieną. Per Grabnyčias yra minima ir Dievui pašvęsto gyvenimo diena. Maldoje dėkokime Dievui už kunigus ir vienuolius, už nuostabius darbus, kuriuos Viešpats daro per juos, ir už jų ištartą Dievui „taip“. Užtarkime juos šia malda:
Viešpatie, Tu kiekvieną mūsų pašaukei vardu ir davei misiją.
Suteik vienuoliams tvirtumo visu savo gyvenimu vykdyti PRANAŠIŠKĄ tarnystę,
gimstančią iš Dievo žodžio klausymo, kad atpažintų ir kitiems parodytų laiko ženklus,
liudijančius Tavo darbus pasaulyje.
Pašventink brolius ir seseris, kad jie taptų viena su Tavimi:
sektų Tavo žodžiu, degtų tavo troškimais,
mylėtų Tavo širdimi ir visada eitų ten, kur Tu juos pakviesi,
tapdami GYVA EVANGELIJA.
Panardink pašvęstuosius brolius ir seseris į savo beribį gailestingumą,
kad Tavo meilė per juos neišsenkančia srove lietųsi visiems žmonėms
ir neštų pasauliui VILTĮ. Amen.
Jau vasario mėnesį šiais metais prasideda Gavėnia – Dievo ir žmogaus suartėjimo metas. Įprasminkime šį liturginį laikotarpį savo šeimoje. Jau nuo Pelenų trečiadienio girdėsime: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ Atgaila iš mūsų reikalauja vidinio pasikeitimo – nusigręžti nuo blogio ir grįžti prie Dievo ir artimo meilės. Skirkime laiko sąžinės peržvalgai. Atkreipkime dėmesį, kokios klaidos, silpnybės, nuodėmės mums užstoja Dievo Šviesą. Tada pasiryžkime daryti mažus žingsnelius tikrosios laisvės link. Savo pastangas, įvykdytus gerus darbelius surašykime ant iš popieriaus iškirptų pėdų ar gėlių. Dėliokime iš jų kelią savo maldos kampelyje. Jėzus tikrai nueis ilgesnį atstumą, kad įvyktų Susitikimas, kad Meilė triumfuotų.
Šeimai susirinkus, maldos kampe uždegama žvakė. Vienas iš tėvų pradeda maldą.
Maldą pradedame kryžiaus ženklu.
Giesmė. Tegul mažesnieji išrenka giesmelę, tinkančią liturginiam laikotarpiui.
Dievo žodis. Dėkinga širdimi skaitome dienos Evangeliją.
Tyloje apmąstykime gražiausią sakinį, pasidalykime juo su savo šeimos nariais. Jei yra nesuprantamų vietų, sustokime minutėlei pasiaiškinti, pasvarstyti.
Sąžinės peržvalga. Žvelkime į savo dieną. Koks aš buvau su sutiktais žmonėmis? Kaip man sekėsi dalytis, atjausti, užleisti, dėkoti, pagirti?.. Ar atlikau savo pareigas, priimtus įsipareigojimus? Ar dažnai atsiminiau Jėzų ir prašiau palaimos savo džiaugsmams ir rūpesčiams? (galime naudotis Liturginiame maldyne įrašyta sąžinės peržvalga vaikams.)
Atleidimo malda. Savo silpnumą ir pasisekimus atnešame Gerajam Tėvui. Jo mylinti širdis nori mus sustiprinti, pripildyti, nuraminti, dovanoti Viltį. Kiekvienas paeiliui kartoja: Viešpatie, apšvieski mano širdį.
Gera būtų pagalvoti apie rytdieną. Ką galėčiau pasiryžti įvykdyti iš meilės Jėzui, artimui? (Įvykdžius gerai būtų užrašyti ant popierinės pėdos ir dėlioti Gavėnios kelią Prisikėlimo link.)
Užtarimo malda. Perskaitykime maldavimus iš Vakarinės tos dienos „Magnificat“ maldos, įsijunkime į dvasinę bendrystę su kitomis besimeldžiančiomis šeimomis, bendruomenėmis. Užtarkime mūsų pažįstamus, išgyvenančius sunkesnį laikotarpį.
Jėzaus išmokyta malda. Su pasitikėjimu tarkime Tėve mūsų…
Tyla. Pabūkime drauge vidinėje tyloje, tegul Viešpats daro savo darbus…
Palaiminimas. Šeimos nariai laimina vieni kitus, ženklindami kaktas kryžiaus ženklu ir tardami: Tepalaimina Tave Viešpats.
Pabaigos giesmė.
Raskime laiko maldai drauge su mums brangiausiais. Mokykimės ir mokykime į savo rūpesčius ir džiaugsmus įsileisti Jo perkeičiančią šviesą…
Virginija ir Ramūnas Drukteniai,
besimeldžiantys drauge su savo vaikais: Kamile, Sigita, Jurgiu ir Adomu
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia
