01
08 /
2015
Evangelijose skaitome, kaip Kristus pagydo sunkiausias ligas, išlaisvina žmones iš didžiausių apsėdimų, net prikelia numirusius. Jis tą patį daro ir šiandien. Itin sužeisti mūsų laikais yra santykiai ir lytiškumas. Tad šįkart Evangelijos liudytojų rubrikoje pakalbėsime apie Dievo pagalbą šioje srityje.
Esu vienišas, jaučiuosi nesaugiai, bijau užkalbinti žmones, noriu būti nematomas.
Nesugebu lipti karjeros laiptais, bijau autoritetų.
Visi meilės ryšiai, kuriuos užmezgu, baigiasi tragiškai ir labai greitai.
Esu priklausomas nuo sekso, pornografijos, masturbacijos.
Mane traukia tos pačios lyties žmonės.
Man jau niekas nebegali padėti.
Net kai kreipiuosi į Viešpatį, atrodo, kad Jis negirdi.
Tai tik trumpas sąrašėlis bėdų, kurios kartais prislegia Dievo vaikus. Šiuos sunkumus gerai pažįsta judėjimo „Gyvasis vanduo“ savanoriai. Viešpats juos išvadavo iš panašių rūpesčių ir pakvietė tarnauti likimo draugams.
Šis judėjimas įsižiebė 1980 metais Amerikoje, kai Endis Komiskis (Andy Comiskey) su sužadėtine Anete (Annette) protestantiškoje bažnyčioje pradėjo tarnystę „Prieš srovę“. Į ją susibūrė žmonės, turintys sunkumų dėl lytiškumo sužeidimų. Ir pats A. Komiskis kovojo su potraukiu tos pačios lyties žmonėms.
Labai greitai su pirmąja „Prieš srovę“ grupele A. Komiskis sukūrė programą „Gyvasis vanduo“. Ja Viešpats gydė sužeistą lytiškumą ir santykius. Programoje skiriama laiko ir pamatiniams santykiams – ryšiui su tėvu ir motina. Jei šie santykiai nesiklostė, gali kilti nemeilė sau, negalėjimas priimti savęs kaip vyro ar moters, potraukis tai pačiai lyčiai ir kiti santykių bei lytiškumo tapatybės sunkumai.
Vėliau psichiatrė Liza Gines (Lisa Guinness) sukūrė programą „Pradžioje“, skirtą peržvelgti santykiams su tėvais ir broliais bei seserimis, įsileisti į juos Dievo meilę. Papildžius šią programą temomis apie smurto ir prievartos žaizdas gimė ilgesnė programa – „Malonės kelionė“. Šiose dviejose programose naudojama daug psichologinių metodų, padedančių išgyventi Dievo artumą.
„Gyvojo vandens“ veikla Lietuvoje prasidėjo prieš dešimtmetį. Pirmą kartą „Gyvojo vandens“ programą savanoriai vedė Kaune, vėliau ir Vilniuje. Šiuo metu „Pradžios“ programą galima lankyti ir Alytuje. Taip pat mėginama suburti grupelę Klaipėdoje.
Plačiau apie judėjimą ir jo tarnystes Lietuvoje maldynui „Magnificat“ papasakojo Vilniaus „Gyvojo vandens“ koordinatorė Jacinta.
Dėl ko žmonėms kyla santykių sunkumų?
Piktasis nuo pat pradžios yra pakirtęs pasaulį per santykį. Jis įvedė į Ievos širdį nepasitikėjimą Dievu ir tai pakirto jų ryšį – Ieva pradėjo abejoti savo Kūrėju. Tai perduodama iš kartos į kartą.
Santykių bėdos šiuo metu pasireiškia tuo, kad nesugebame kurti, išlaikyti ir puoselėti santykių su kitais žmonėmis. Santykiai mums darosi per sudėtingi ir dažnai save atskiriame, pasiduodame neteisingiems, mus ar kitą žmogų išnaudojantiems santykiams.
Kokios to pasekmės? Kokie netinkamų santykių pavyzdžiai?
Vienišumas. Užuot ėję į viešumą, kūrę naujas draugystes, bendravę, žmonės vengia susibūrimų, vengia santykių ir darosi vis vienišesni. Jie nusprendžia būti vieni, nes taip lengviau. Ir net jei žmonės bendrauja, yra paviršutiniški, neatveria širdies ir vis tiek jaučiasi vieniši.
Kai trūksta nuoširdaus bendravimo, žmonės gręžiasi į priklausomybes. Jų gali būti įvairių – priklausomybė nuo televizoriaus, valgymo, kompulsyvios masturbacijos, pornografijos.
Žmogus yra sukurtas santykiui, ir kai jo trūksta, bando kuo nors užpildyti tuštumą, rasti paguodą. Tarkime, masturbacija – tai iškreiptas santykis su savimi; pornografija nukelia į fantazuojamus santykius. Kuo ilgiau žmogus gyvena fantazijose, tuo labiau jos jam tampa realybe. Žmogui darosi sunku atskirti, kas tikra. Tai gali išvirsti ir į psichologines ligas, pavyzdžiui, šizofreniją.
Netvarkingų santykių pavyzdys galėtų būti, kai moteris pasirenka smurtaujantį vyrą arba tokį asmenį, kuris iš pradžių elgiasi gerai, bet vėliau paaiškėja, kad negerbia jos ribų, elgiasi netinkamai. Moteris dėl vyro turi atsižadėti savęs.
Kaip susiję santykių ir lytiškumo sužeidimai?
Dažnai lytiškumo bėdos kyla iš santykio su tėvais trūkumo, motinos ar tėvo nebuvimo. Kartais koks nors vaikystės įvykis priverčia mus padaryti vidinę priesaiką ir nutraukti santykį su vienu ar abiem tėvais ar to santykio nebepriimti.
Kai duktė nesulaukia motinos, o sūnus tėčio meilės, paauglystėje tas trūkumas gali tapti seksualizuotas. Tai gali išvirsti į tos pačios lyties potraukį. Moters širdis, kuriai reikėjo motinos meilės, pradės geisti kitos moters; vyras, kuriam trūko tėviško artumo, pradės geisti vyro.
Moteris, negavusi patvirtinimo iš tėvo, jausis nesaugi moteriškume, vyras – vyriškume.
Tik ne visada tėvų meilės trūkumas pasireiškia per sužeistą lytiškumą. Kiekvienas žmogus yra unikalus. Kiekvienas įvykis mums gali reikštis skirtingai.
Kita vertus, jei paauglystėje, kaip dabar dažnai kviečiama, paeksperimentavau su tos pačios lyties žmogumi, tai gali išvirsti į dvasinę priklausomybę, net jei santykiai su mama, tėčiu buvo geri. Galima pradėti galvoti, kad turiu potraukį tai pačiai lyčiai.
Taip nutinka, nes lytinių santykių pagrindu pradeda kurtis santuokinis ryšys. Per sueitį išsiskiria hormonai, sukuriantys prisirišimą. Jei orgazmas patiriamas su tos pačios lyties žmogumi, tai kuriasi tas pats „santuokinis“ ryšys.
Kaip sužeistiesiems padeda „Gyvojo vandens“ programos?
Programose žmogus susitinka Dievą kaip savo Tėvą. Pirmiausia įvyksta santykio atstatymas su Dievu.
Dažnai mes gyvename ir galvojame, kad patys turime susitvarkyti su savo bėdomis, nesugebame pasitikėti Juo. Yra slaptų kertelių, kurių nesugebu visiškai atiduoti Viešpačiui. Programoje tai atpažįstame ir galime viską atnešti prie Viešpaties Kryžiaus.
Yra posakis: koks tavo tikėjimas, tokie Dievo darbai. Kuo labiau pasitikiu Viešpačiu, leidžiu Jam prisiliesti prie mano žaizdos, tuo labiau Jam leidžiu veikti savo gyvenime.
Per programą dalyviai gauna įrankius, kaip toliau gyventi, kaip nešti skausmus prie kryžiaus, kaip eiti į santykį su Viešpačiu. Nėra taip, kad vos įveikus programą viskas susitvarko ir išsisprendžia. Programa – tai įrankių pateikimas, o Viešpats veda toliau.
Kokius įrankius žmonės gauna?
Programa suteikia galimybę išpažinti nuodėmes ir eiti prie kryžiaus. Atiduodame Viešpačiui viską, kas sunku. Taip pat pasikviečiame Jį į savo žaizdas, poreikius.
Žmonės mokosi melstis, kalbėtis su Dievu. Suvokia, kad kryžius – ne tik mirties, bet ir gyvybės vieta.
Viešpats gydo, kai žmonės grupelėse garsiai išsako savo nuodėmes, gėdą, nesaugumą, o kiti žmonės nepasmerkia, gali palaiminti – girdi nuodėmes, bet tai jų akyse nepanaikina asmens grožio.
Kodėl kryžius yra toks svarbus?
Kryžius yra šios programos centras. Per kryžių Jėzus mus atperka. Jėzus pašaukia mus į savo šeimą, grąžina Tėvui. Per kryžių nuplaudamas mūsų kaltes, kurias jam atnešam, Jis parodo savo meilę mums.
Kryžius yra ne tik mirties, bet gyvybės, perkeitimo vieta. Svarbu paminėti, kad „Gyvasis vanduo“ yra ekumeninė programa.
Ką reikėtų daryti žmonėms, kurie norėtų patekti į šias programas?
Tiesiog susisiekti su tame mieste vykstančių programų koordinatoriais.
Pirmiausia siūlome registruotis, pildyti dalyvio anketas. Tada kviečiame žmones susitikti pokalbio ir bandom atpažinti, ar tam žmogui yra tas laikas, kai Viešpats jį kviečia į programą. Jei jaučiam, kad dar per anksti arba žmogus nesupranta, apie ką bus programa („čia vienas iš tų gerų dalykų, kuriuos reikia praeiti“), arba žmogus nepasiryžęs įsipareigoti ir lankyti visų susitikimų, mes patariame atidėti programą, tuo metu nepriimame žmogaus.
Kad žmogus gautų kuo daugiau, reikia, kad įvardytų savo poreikį, ko jis iš Viešpaties nori, ir kodėl jam reikia programos.
Registruotis į programas galite:
Vilniuje, interneto svetainėje www.gyvasisvanduo.lt;
Kaune, interneto svetainėje www.gailestingumoversme.lt.
Sigita Laniauskaitė
